- apyrytis
- apýrytis sm. (1) laikas prieš rytą, ankstyvas rytas: Dar ankstus laikas, pats apýrytis Dglš. Apýryty nuėjo sėt Dglš. Apýryčiu atsikėlėm Sb. Parsitrenkė tik apýryčiu Gs. Kad nuvažiuoji apýryčiais, šalta esti malūne, ir lendi kur pasišildyt Bsg.
Dictionary of the Lithuanian Language.